Pagal paskutinius Lietuvos darbo biržos duomenis šiuo metu Lietuvoje užregistruota 324,2 tūkst. bedarbių (žiūrėti čia). Iš šio įspūdingo skaičiaus netoli 47 tūkst. yra iki 25 metų amžiaus. Greta to netoli 33 tūkst. registruotų bedarbių yra su aukštuoju išsilavinimu. Greičiausiai mažai kas ginčysis, kad didžioji dauguma iš bedarbių su aukštuoju išsilavinimu yra, būtent, jaunimas, ką tik baigęs mokslus šalies aukštosiose mokyklose.
Tokia situacija vargu ar gali, ką nors džiuginti, tad Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos darbo birža ėmėsi tam tikrų veiksmų - inicijavo specialius kvalifikacijos tobulinimo kursus darbo netekusiems diplomuotiems specialistams (žiūrėti čia) ir skyrė tam 6 mln. litų iš ES struktūrinių fondų.
Viskas būtų tikrai gražu jei ne keli, BET... Pirmiausia, mano akimis žiūrint, Lietuvos darbo biržos organizuojami įvairūs mokymai ir kvalifikacijų kėlimai neatneša laukiamo efekto, kadangi žmonės praėję įvairiausius mokymus ar kvalifikacijos kėlimo kursus retai kada randa darbą dėka naujai įgytų gebėjimų.
Maža to, valstybė vėjais išleidžia nemažas sumas pinigų. Dabar planuojama, kad per metus 1000 aukštąjį išsilavinimą turinčių bedarbių galėtų persikvalifikuoti, kitas klausimas, kiek iš šio skaičiaus žmonių galės susirasti naują darbo vietą. Tad aš nepuoselėčiau jokių vilčių, kad šį kartą kažkas turėtų būti kitaip.
Man atrodo, jog didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ne įvairiausių kvalifikacijos kėlimų programų kūrimams, kurios neatneša praktiškai jokios naudos, tačiau suvalgo milijonus, o tam tikriems žingsniams nukreiptiems į jaunimą.
Vieša paslaptis, jog jaunas specialistas ieškantis darbo dažniausiai neperkopia jau pirmosios kliūties - darbo patirties kriterijaus. Todėl galvoju, kad didžiausias dėmesys turi būti skirtas, būtent, šiam sluoksniui, nes tai mūsų valstybės ateitis, kitu atveju greitai mūsų ateitis išsisklaidys Vakarų šalių darbo rinkų prerijose. Galvoje turiu didesnę paramą jaunam žmogui, ką tik baigusiam mokslus, t.y. per tam tikras lengvatas darbdaviams priimantiems jaunus specialistus į darbą.
Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerija turėtų griežčiau vertinti programas, kurių absolventai yra nepaklausūs darbo rinkoje, o jei situacija nesikeičia net ir naikinti atitinkamas programas, kurios rengia nereikalingus specialistus.
Kitaip tariant, Švietimo ir mokslo ministerija turi turėti tam tikrą viziją, kuri neturi būti pagrįsta suvokimu, kad laisvoji rinka yra geriausias vaistas nuo visų ligų, nes tokiu atveju mes turime gausybę vadybininkų, teisininkų, administratorių, kurie yra niekam nereikalingi, nebent naujoms perkvalifikavimo programoms.
Tokia situacija vargu ar gali, ką nors džiuginti, tad Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos darbo birža ėmėsi tam tikrų veiksmų - inicijavo specialius kvalifikacijos tobulinimo kursus darbo netekusiems diplomuotiems specialistams (žiūrėti čia) ir skyrė tam 6 mln. litų iš ES struktūrinių fondų.
Viskas būtų tikrai gražu jei ne keli, BET... Pirmiausia, mano akimis žiūrint, Lietuvos darbo biržos organizuojami įvairūs mokymai ir kvalifikacijų kėlimai neatneša laukiamo efekto, kadangi žmonės praėję įvairiausius mokymus ar kvalifikacijos kėlimo kursus retai kada randa darbą dėka naujai įgytų gebėjimų.
Maža to, valstybė vėjais išleidžia nemažas sumas pinigų. Dabar planuojama, kad per metus 1000 aukštąjį išsilavinimą turinčių bedarbių galėtų persikvalifikuoti, kitas klausimas, kiek iš šio skaičiaus žmonių galės susirasti naują darbo vietą. Tad aš nepuoselėčiau jokių vilčių, kad šį kartą kažkas turėtų būti kitaip.
Man atrodo, jog didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ne įvairiausių kvalifikacijos kėlimų programų kūrimams, kurios neatneša praktiškai jokios naudos, tačiau suvalgo milijonus, o tam tikriems žingsniams nukreiptiems į jaunimą.
Vieša paslaptis, jog jaunas specialistas ieškantis darbo dažniausiai neperkopia jau pirmosios kliūties - darbo patirties kriterijaus. Todėl galvoju, kad didžiausias dėmesys turi būti skirtas, būtent, šiam sluoksniui, nes tai mūsų valstybės ateitis, kitu atveju greitai mūsų ateitis išsisklaidys Vakarų šalių darbo rinkų prerijose. Galvoje turiu didesnę paramą jaunam žmogui, ką tik baigusiam mokslus, t.y. per tam tikras lengvatas darbdaviams priimantiems jaunus specialistus į darbą.
Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerija turėtų griežčiau vertinti programas, kurių absolventai yra nepaklausūs darbo rinkoje, o jei situacija nesikeičia net ir naikinti atitinkamas programas, kurios rengia nereikalingus specialistus.
Kitaip tariant, Švietimo ir mokslo ministerija turi turėti tam tikrą viziją, kuri neturi būti pagrįsta suvokimu, kad laisvoji rinka yra geriausias vaistas nuo visų ligų, nes tokiu atveju mes turime gausybę vadybininkų, teisininkų, administratorių, kurie yra niekam nereikalingi, nebent naujoms perkvalifikavimo programoms.
AtsakytiPanaikintiBây giờ chuyện của Nhạc Thành ở trong gia tộc không ai dám nói lời nào.
đồng tâm
game mu
cho thuê nhà trọ
cho thuê phòng trọ
nhac san cuc manh
số điện thoại tư vấn pháp luật miễn phí
văn phòng luật
tổng đài tư vấn pháp luật
dịch vụ thành lập công ty
http://we-cooking.com/
chém gió
Vũ Văn Minh Quang cất tiếng nói:
- Ta hôm nay hỏi ngươi muốn khi nào đi tới Nhạc gia, Nhạc gia tuổi trẻ tỉ thí ít nhất cũng phải sau ba tháng.
- Sáng mai tại hạ sẽ đi Nhạc gia.
Nhạc Thành cất tiếng nói, có Yến Hiểu Kỳ ở Vũ Văn gia tìm linh châu thượng cổ dù sao cũng tốt hơn.
- Nhanh như vậy cũng tốt, chuyện của Nhạc gia ngươi cẩn thận một chút là được. đến lúc đó ta hi vọng có thể tới Thúy Phong Cổ Nham tìm thấy ngươi.
Vũ Văn Minh Quang cất tiếng nói.
- Thúy Phong Cổ Nham, là nơi nào vậy?
Nhạc Thành cất tiếng hỏi.
- Đến lúc đó ngươi sẽ biết, nếu như ngươi không có biện pháp xử lý tốt chuyện ở Nhạc gia thì cũng vô dụng.
Vũ Văn Minh Quang cất tiếng nói.