griskevicius.lt

Valdančioji konservatorių frakcija inicijuoja visų rinkimų sistemų peržiūrą. Teigiama, kad reikia peržiūrėti Seimo ir Savivaldos rinkimų įstatymą. Nors pirminiame pranešime apie konkrečius pasiūlymus nėra kalbama daug, akivaizdu, kad palaikoma idėja keisti dabartinę LR Seimo mišrią rinkimų sistemą į proporcinę (pagal partijų sąrašus.) Keliamas tiesioginių merų rinkimų teisėtumo ir atitikimo Konstitucijai klausimas. 2019 metais 46 Seimo nariai kreipėsi į LR Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo kai kurie straipsniai neperžengia savivaldos atstovaujamosios institucijos kompetencijos ribų, neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Apeliuojama, kad minimame Konstitucijos straipsnyje savivaldos teisė laiduojama ir įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas, o merai jame, apskritai, neminimi. Kreipimosi iniciatoriai (daugiausia tuometininės Seimo opozicijos atstovai) abejoja, ar nepakeitus Konstitucijos, gali savivaldos sistemoje atsirasti dar viena

Valdančioji konservatorių frakcija inicijuoja visų rinkimų sistemų peržiūrą. Sako, kad reikia peržiūrėti Seimo ir Savivaldos rinkimų įstatymą. Nors pirminiame pranešime apie konkrečius pasiūlymus nėra kalbama daug, akivaizdu, kad palaikoma idėja keisti dabartinę mišrią rinkimų sistemą į proporcinę (renkama tik pagal partijų sąrašus). Teigiama, kad daugelyje vakarų pasaulio valstybių dominuoja proporcinė sistema. Kalbant apie Savivaldą, laukia Konstitucinio teismo išaiškinimo dėl tiesioginių merų rinkimų atitikimo LR Konstitucijai, kurie beje, labai palankiai vertinami gyventojų tarpe. Primenu, kad dabartinė Seimo rinkimų sistema yra mišri - 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardoje, 70 – daugiamandatėje, tai yra pagal partijų keliamus sąrašus. Kiekviena sistema, žinoma, turi savo pliusus ir minusus, tačiau būtų įdomu išgirsti Jūsų nuomonę dėl rinkimų sistemos pasirinkimo.

Su Tomu Vytautu Raskevičiumi tenka dirbti Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje, tenka bendrauti kitais Seimo darbotvarkės klausimais ir matau išsilavinusį atsakingą žmogų, kuriam rūpi. Ar pamenate kokie buvo pastarieji Žmogaus teisių komiteto pirmininkai? Jų veiklą? Teisingai. Turbūt, pirmą kartą istorijoje šis komitetas bando išlįsti iš savotiškos podukros vaidmens ir prie to tikrai nemažai prisideda ir minimo komiteto pirmininkas. Pastarųjų savaičių Tomo puolimas iš esmės tik dėl to, kad jis yra homoseksualus peržengia ir bet kokias sveiko proto ribas. Gyvename laisvoje šalyje, kur mūsų šalies Konstitucija apibrėžia pamatines žmogaus teises, tad žmones ir politikus turėtume vertinti ne pagal jo seksualinę orientaciją, tikėjimą, odos spalvą ar kitą "skirtį", o pagal jo darbus. Nauja besiformuojanti tradicija ir iniciatyvos atšaukinėti kažkam nepatinkančius Seimo narius iš komitetų turi baigtis. Seimo statutas aiškiai apibrėžia, kaip tampama komiteto nariu. Nepa

Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai keičiasi laidojimo papročiai, populiarėja palaikų kremavimo tradicija.  Tačiau pagal šiuo metu galiojančius įstatymus šiandien kremuoti palaikai gali būti tik laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi tik kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke. Todėl kremuotų palaikų išbarstymas ar urnos užkasimas ne kapinėse ar kolumbariume, šiandien gali velionio artimiesiems užtraukti administracinę atsakomybę. Prieš kelis metus įgyvendinant šviesaus atminimo legendinės aktorės ir režisierės Galinos Dauguvietytės valią, jos urna su pelenais palaidota Biržų rajone, Dauguviečiuose – jos senelių ir tėvų sodyboje. Tačiau tada paskutinės valios įgyvendintojai tapo įstatymo pažeidėjais. Minėta istorija nėra vienetinis atvejis. Nesant galimybės išpilti mirusiojo pelenus atsakingai, saugiai jūroje, upėje ar neurbanizuotoje vietovėje, sudaro sąlygas neteisėtai tai atlikti pasirinktose vietose. Pajūrio regio

Pirmiausiai sveikinimai naujam Seimo pirmininkės pavaduotojui LŽVS nariui Jonui Jaručiui. Tikėkimės įtampos tarp daugumos ir dalies opozicijos (LVŽS) dabar bus kur kas mažiau, bus daugiau konstruktyvaus darbo ir produktyvumo. Seimas, išklausęs generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimą, sudarė Seimo laikinąsias tyrimo komisijas dėl sutikimo Seimo narius Vytautą Gapšį ir Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (panaikinti neliečiamybę), suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Komisijos savo išvadas turi pristatyti iki gruodžio 23 d. Mano nuomone, tokiais atvejais politikai privalo atsistoti ir aiškiai pasakyti, kad nori išsklaidyti bet kokius įtarimus, todėl jie yra pasiryžę bendradarbiauti ir įrodyti savo nekaltumą nesidangstydami už Seimo nario neliečiamybės. Priimtas Užimtumo įstatymo pakeitimas, kuriame numatoma sugriežtinti išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo tvarką, kad ši išmoka būtų mokama realiai dėl karantino nuostolių patyrusiems savarankiškai