2011 m. rugsėjo 22 d., ketvirtadienis

Diena be automobilio mano akimis



Rugsėjo 22 d. - tarptautinė diena be automobilio. Lietuvoje ši diena taip pat minima, jos metu rengiamos įvairios akcijos. Štai Šiauliuose šiandien 2 val. buvo uždaryta pagrindinė miesto Tilžės gatvės centrinė atkarpa. Tuo metu buvo matuojamas oro užterštumo lygis, buvo galima pamatyti karietas ir kitas sveikomis laikomas transporto priemones.

Gaila, tačiau panašu, kad tai ir viskas, ką šiandien mes, lietuviai sugebame. Šiaulių miesto savivaldybėje buvo maža dalis entuziastų, kurie norėjo, kad bent 1 dieną centrinė miesto dalis būtų buvusi neužkimšta automobiliais, tačiau didesnio palaikymo ši idėja nesusilaukė, nes daugeliui pati idėja, kad dieną galima gyventi be automobilio pasirodė per daug nereali. Be to buvo baimintasi visuomenės neigiamos reakcijos, juk lietuvis be automobilio nenurims, susilauksime neigiamos reakcijos iš visuomenės, kalbėjo priešininkai. Gal ir taip, tačiau neugdydami aktyvaus, atsakingo visuomenės nario sąmonės taip ir liksime ten kur esame.

Tad nieko keisto, kad šiandien į darbą važiuojant dviračiu, kaip ir didžiąją dalį vasaros dienų, kilo mintis - tarptautinė diena be automobilio Lietuvoje nėra tapusi mums svarbia ir įsimintina švente.

Tai greičiau yra tokia diena, kada galima užsiimti įvairiomis parodomosioms akcijoms, tam tikriems politikams savotišku piaru, nes gatvėse nepamačiau daugiau dviračių nei paprastai, mažiau automobilių spūsčių.

Rugsėjo 22 d. buvo tiesiog eilinė savaitės diena su skambiu pavadinimu diena be automobilio.

2011 m. rugsėjo 6 d., antradienis

Norėtūsi daugiau nei tik "Potiomkino kaimo" projekto



Vakar pasibaigė 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato pirmasis etapas. Greičiausiai galima teigti, kad Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus valdžios lengviau atsipūtė, nes vargų, žinant Lietuvos miestų finansines galimybes, besiruošiant krepšinio čempionatui tikrai netrūko.

Juk prieš čempionatą kiekvienas miestas nėrėsi iš kailio, kas krepšinio kamuolius čempionato garbei įvairiausiose vietose kabino, kas visuotine talkas kvietė, kas gatves vedančias link sportinių arenų lopė.

Kitaip tariant, prieš miesto svečius, kurių buvo laukiama tūkstančiais atvykstančių, buvo stengiamasi pasirodyti kaip įmanoma geriau, kartais net ir šiek tiek gražesniais nei iš tiesų esame. Kita vertus tokia jau, turbūt, renginio organizatorių ar rengėjų dalia ir nesvarbu ar tavo miestas būtų Šiauliai, Londonas ar Pekinas. Tad nieko blogo čia nematau.

Vis dėlto norėtųsi, kad ateityje politinis miestų elitas kartu su vietos administracijomis tokias pat jėgas tvarkant ir grąžinat miestų erdves, kokias skyrė ruošiantis krepšinio čempionatui, skirtų ir paprastomis, eilinėmis dienomis.

Svečiai ir jų nuomonė apie miestą - labai svarbu, tačiau savo miesto piliečio nuomonė ir savijauta turi būti aukščiau visko, nes jam mieste reikia gyventi ne vieną dieną ar savaitę, o visą laiką.

Jei meilės ir rūpestingumo paprasta miestiečio kasdienybe nepadaugės galėsime teigti, kad čempionato metu įgyvendinome puikų "Potiomkino kaimo" projektą ir nieko daugiau.