2010 m. gruodžio 30 d., ketvirtadienis

Kuris 2010 metų įrašas bloge griskevičius.lt, Jums labiausiai patiko?



Artėjant metų pabaigai įprasta vykdyti įvairius "geriausiųjų" rinkimus, apklausas, tad šiuo atveju nutariau ir aš sudaryti anketą, kurios tikslas yra labai paprastas, t.y., išsiaiškinti geriausią griskevicius.lt 2010 metų įrašą.

Kviečiu kiekvieną iš Jūsų nepatingėti ir pabalsuoti, juk tai užtrunka tik kelias sekundes :)

Apklausą rasite dešinėje blogo pusėje.

Tegul stipriausias, įdomiausias įrašas nugali :)

2010 m. gruodžio 15 d., trečiadienis

Sužinok apie savo politikų veiklą - KąVeikiavaldžia.lt



Mūsų visuomenėje daug kalbama apie pilietiškumą, pastarojo trūkumą, tad nieko nuostabaus, kad kartais būna sunku pastebėti konkrečius visuomenės veiksmus, skatinančius pilietinės visuomenės atsiradimą.

Vis dėlto gerai paieškojus galima rasti teigiamų pavyzdžių. Vienas tokių, šiais metais startavęs projektas - Kąveikiavaldžia.lt

Įdomu tai, kad šis projektas atsirado iš pačių žmonių iniciatyvų ir jis nebuvo nuleistas iš valdžios institucijų.

Apie šio projekto tikslus galite pasiskaityti pačiame puslapyje, tačiau trumpai tariant ši erdvė leidžia greitai ir operatyviai susirasti jus dominančią informaciją, apie įvairiausius politikų, institucijų priimamus sprendimus, teikiamus projektus ir panašiai.

Minėtas projektas taip pat turi savo profilį socialiniame tinkle "Facebook", tad nuoširdžiai visus, kurie to dar nesate padarę, kviečiu prisijungti prie jo.

Domėkimės, ką veikia mūsų valdžia ir atskiri politikai, nes tokiu būdu galėsime įtakoti sprendimų priėmimus, būsime labiau atsparūs politinei propagandai, o rinkimų metu bus lengviau įvertinti kiekvieno politiko nuveiktus darbus konkrečiu pažymiu, tad mūsų pasirinkimas taps daug objektyvesnis.

2010 m. gruodžio 9 d., ketvirtadienis

Populizmo įsigalėjimas postsovietinėje erdvėje (II dalis)



Pirmoje dalyje kalbėjau apie populizmo apibrėžimą ir skirtingus populizmo tipus, kaip agrarinis ir ekonominis. Šioje dalyje labiau norėčiau koncentruotis į politinį populizmą, konkrečiai į jo suklestėjimą postsovietinėje erdvėje, pavyzdžiu pateikiant Lietuvą, kuris mūsų šalyje yra labiausiai paplitęs ir geriausiai matomas.

Politinio populizmo iškilimas

C. Mudde ir A. Renwick nuomone, politinis populizmas vienokia ar kitokia forma aptinkamas visose valstybėse, tačiau suklestėjo, būtent, Rytų ir Vidurio Europoje po Sovietų Sąjungos griūties. Jų manymų viena iš pagrindinių priežasčių leidusi populizmui suvešėti buvo ta, kad ir kaip keistai tai galėtų dabar atrodyti, sovietinių disidentų skleistas požiūris apie tuometinę Sovietinę valdžią ir politiką apskritai. Įdomu tai, kad disidentų skleistos idėjos savyje turėjo ir nemažai politiniam populizmui būdingų krypčių, kaip antai stiprią retoriką nukreiptą prieš elitą, didelį priešiškumą politinių partijų atžvilgiu, tikėjimą „moralia politika“.

Todėl šiandien žemi politinių partijų ar valstybinių institucijų reitingai neturėtų mūsų per daug stebinti, kadangi neigiamas požiūris į politines partijas ar valstybines institucijas išliko.

Tai puikiai iliustruoja šių metų spalio 1-11 dienomis surengta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" reprezentatyvi apklausa, kurios gauti rezultatai rodo, jog politinėmis partijomis pasitiki vos 3,4 procento, o Seimu 3,8 procento apklaustųjų, kai tuo tarpu nepasitikinčiųjų skaičius atitinkamai 76,9 ir 74,7 respondentų. Nuostata, jog politika yra nešvarus dalykas yra labai gaji postsovietinių valstybių žmonių tarpe, ir dėl to šiek tiek kalti, jei taip būtų galima pasakyti yra ir sovietinių laikų disidentai.

Disidentai suformavo pirmiausiai anti-politiškas nuostatas į tuometę valdžią ir komunistines partijas. „Kadangi komunistinė sistema paliko mažai vietos politinei opozicijai, disidentai kvietė žmones išsakyti savo nepasitenkinimą esama sistema oficialiu atsiribojimu nuo politikos apskritai.“ – pastebi C. Mudde. A. Renwick žodžiais sakant, skepticizmas tradicinių politinių darinių atžvilgiu išliko ir šiandienos žmonių galvose ir įpročiuose.

J. Pakulski nuomone, stiprios politinės partijos yra politinio stabilumo sąlygą, tačiau „postsovietinėje erdvėje politinės partijos ir joms priklausantys politikai dažniausiai įsivaizduojami kaip nieko bendro neturintys su moraliniais vertinimais. Viskas kas sietina su partijomis, žmonių akyse, yra korumpuota. Kiekviena žinia ar kalba apie partijos discipliną, partijos organizaciją ar jos programą žmonėms atsiduoda senumu arba tiesiog apibūdinama kaip komunistinė praeitis“.

Tokiu būdu atsiranda priešprieša MES versus JIE. Nuostata kas ne su mumis tas prieš mus, paplinta ir tampa visiems labai artima. Polių MES – JIE priešprieša geriausiai pasireiškia per konfliktus su valdžios institucijomis, ką puikiai dabar matome su Kaune kilusiais violetiniais judėjimais.

Todėl nieko keisto, kad R. Sakadolskis viename interviu apie pilietinę visuomenę pastebi, kad „pilietinė visuomenė – tai tokia visuomenė, kuri suvokia savo santykį su valstybe, kuri supranta, kad valstybė dirba jai, o ne atvirkščiai. Tokioje visuomenėje gyvenantys žmonės suvokia, kad valstybė yra ne kažkur kitur, o čia – pas mus. Lietuvoje daug kas įsivaizduoja valstybę atskirą nuo visuomenės. Ta atskirtis yra viena iš nepilietiškos visuomenės bruožų.“

Paprastai sakant, pilietinės visuomenės nebuvimas atsiranda iš praeities skaudžios patirties, kuri žmonėse įtvirtina anti-politiškas nuostatas, kurios vėliau savo ruožtu leidžia įsitvirtinti politiniam populizmui, kuris aktyvioje ir bendruomeniškoje arba populiariai tariant pilietinėje visuomenėje neužimtų dominuojančių pozicijų.

C. Mudde nuomone, „ironiška, jog anti-politikos nuostatos buvo žinomos mažai grupei disidentų komunistinėje erdvėje, bet didžiausią populiarumą šios idėjos pasiekė prie demokratinės santvarkos.“

Atsiribojimas nuo politikos

Nieko nuostabaus, kad pastaraisiais metais sulaukiame vis didėjančio žmonių bei politinių veikėjų atsiribojimo nuo politinių partijų. Prezidentė D. Grybauskaitė prieš LR Prezidento rinkimus atsiribojo nuo visų politinių partijų ir susilaukė didelės sėkmės. Pastaruoju metu besikuriantys „pilietiniai judėjimai“ yra naujas masalas mūsų valstybės žmonėms, kurių pagrindinė idėja yra priešprieša politinėms partijoms, tiksliau sakant, noras parodyti, kad šie pilietiniai judėjimai, organizacijos neturi nieko bendro su purvina politika.

Paradoksalu, bet daugumą iš šių judėjimų į priekį veda ne kas kiti kaip „buvę“ politikai, kaip antai A. Zuokas. Kitaip tariant, atsiribojimas nuo politinių partijų šiandien atneša nemažą naudą atsiribojantiems nuo partijų ar bent jau sukuriantiems tokį įvaizdį.

Tenka pripažinti, kad prie tokios padėties daug prisidėjo ir taip vadinamos tradicinės partijos. Tiesa sakant, stebint socialdemokratų, konservatorių ar liberalų pasisakymus ir lyginant juos su, sakykime taip vadinamomis, populistų Tvarkos ir teisingumo ar Darbo partijomis didelio skirtumo nepamatysime.

Tradicinių partijų kalbose gali įžiūrėti tam tikras ideologines apraiškas ir pozicijas, tačiau kada jos lieka tik kalbomis be konkrečių veiksmų tai tokiu atveju tai lygiai toks pat populizmas. Per kiekvienus rinkimus „socdemai“ kalba apie progresinius mokesčius, tačiau atsidūrę valdžioje apie tai kažkaip labai jau greitai pamiršta, o tai priminus teisinasi, kad jie yra koalicijoje, tad nieko negali padėti.

Konservatoriai skelbia, kad kovosią su biurokratija, su didžiausiu pasididžiavimu įkuria Saulėlydžio komisiją, tačiau tuo viskas ir baigiasi, nes į pastarosios siūlymus neatsižvelgiama ir galiausiai visa tai vėl kartojasi po kiekvienų laimėtų rinkimų. Ir tai, kad liberalai didina, o „socdemai“ mažina mokesčius jau nieko nebestebina, nes apie tokį dalyką kaip ideologija visi seniai pamiršę.

Čia verta paminėti dabartinio užsienio reikalų ministro A. Ažūbalio žodžius pasakytus laidoje „Versijos“ populizmo tema: „Yra sveikas populizmas, be kurio nė vienas politikas neapsieina, ir yra pavojingas populizmas, kurį mes matėm, nuo kurio skaudžiai Lietuva kentėjo ir tarptautinio prestižo prasme. Todėl šiuo požiūriu aš manau, kad čia reikia labai skirti – sveiką, sąžiningą, žaismingą populizmą…“ Po tokių žodžiu belieka tik pritarti A. Račo minčiai, kad Lietuvoje deja yra tik viena partija ir jos vardas – populistų.

Mano manymu, pasikeitimas Lietuvos politikoje galėtų įvykti tik tokiu atveju, kada politikai pagaliau pradės daryti tai, ką sako ar žada, kada piliečiai labiau ims rūpintis savo bendruomene, tuo pačiu ir valstybės reikalais. Tenka tik tikėtis, kad laikui bėgant ir mūsų tautai įgaunant daugiau patirties reikalas pasikeis iš esmės, juk S. Malinovas pastebi, kad populizmas yra politinio nebrandumo požymis.

Populizmas pasireiškiantis per MES – JIE skirtį

Populistų pagrindiniu taikiniu tampa paprasti žmonės. Siekiama iškelti žmonių troškimus ir juos atstovauti, kitais žodžiais tariant, įtvirtinti žmonių tikrąją valią. Visa tai pasiekiama per MES – JIE skirti, supriešinimą, kurie atitinkamai atstovauja liaudį ir elitą. Elitas tampa pagrindiniu taikiniu, simboliniu kaltininku dėl visų žmones užgriovusiu negandu.

Disidentų įtvirtintos nuostatos apie moralią politiką netaikomos partijų atstovams. Populistai paprastai suranda ar sukuria sąmokslo teoriją, kuria siekiama surasti „tikruosius“ negandų kaltininkus, juk turint kokį nors priešą, visada lengviau gyventi, nes bet kada gali kaltinti pastarąjį dėl visų tave užgriuvusių bėdų. Populistų suteikta iliuzija apie blogio šaltinį žmonėms palengviną gyvenimą.

Apibendrinant, visi šie žingsniai atsiranda tada, kada žmonės yra anti-politiški ir nusišalinę nuo politikos apskritai. Nusišalinimas nuo politikos žmones dar labiau atitolina nuo visų politinių procesų, o kartu ir paruošia puikią dirvą populizmui, kuris geriausiai veikia tada, kada yra mažas politinis išprusimas. Tokiu būdu manipuliacija žmonių jausmais tampa paprastesniu užsiėmimu suinteresuotiems asmenims.

2010 m. gruodžio 7 d., antradienis

Populizmo įsigalėjimas postsovietinėje erdvėje (I dalis)



Žodis populizmas dažnai girdimas viešajame diskurse, politinių diskusijų metu, ypač tada, kada artėja nauji rinkimai, kadangi rinkimus keičia nauji rinkimai tai ši sąvoka, terminas nuolatos skamba mūsų ausyse. Paradoksalu, tačiau nepaisant dažno šio termino naudojimo, ne kiekvienas iš mūsų žinome, ką jis iš tiesų jis reiškia, net ir tie kas ji nuolatos naudoja.

Daugelis autorių ar apžvalgininkų rašančių populizmo tematika pripažįsta, kad viena pagrindinių problemų su kuria jie susiduria yra pačio žodžio populizmas problemiškumas, neišbaigtumas, kitaip tariant, tiesiog nėra šio termino visuotinai priimto apibrėžimo. Kaip C. Mudde vaizdžiai sako, populizmas turi daugiau priešų nei draugų, nes yra labai jau ginčytina sąvoka, kadangi paprastai jei taikomas vienas supratimas, apibūdinimas nors populizmas pats savaime turi ir daugiau skirtingų reikšmių, kaip agrarinis, ekonominis ar politinis populizmas. Tad dažnas autorius naudoja skirtingus populizmo apibrėžimus, kurie vienas nuo kito gali daugiau ar mažiau skirtis, tačiau kitų suvokiamas kaip tas pats reiškinys.

Kaip jau minėjau nėra vieno bendro populizmo apibrėžimo, tačiau šiuo atveju aš linkęs pasinaudoti S. Malinovo pateiktu populizmo savotišku apibrėžimu, kuris labiausiai tiktų kalbant apie politinį populizmą, kuris yra labiausiai paplitęs Lietuvoje. S. Malinovas nagrinėjo Bulgarijos populizmo atvejus pasitelkdamas tam tikrą pačio populizmo, kaip reiškinio, atsiradimo priešistorę, kuri paprastai datuojama 19 amžiaus pabaigai JAV fermerių ir carinės Rusijos „narodniki“ judėjimuose.

S. Malinovas mano, jog„<...> politinis populizmas yra politinio mąstymo ir kalbėjimo forma, paremta tokiomis retorinėmis figūromis ir technikomis, kurių esminis bruožas – permanentinis (lot. permanens – nuolatinis) kreipimasis ir apeliavimas į kolektyvinį „liaudies“ įvaizdį.“

Šis populizmo apibrėžimas, minėto autoriaus akimis žiūrint, geriausiai tinka tada jei jis pasitelkiamas nagrinėjant postsovietinės erdvės lauką, paprastai tariant buvusias Sovietų Sąjungos valstybes ir ten gyvuojančias politines praktikas.

Šioje vietoje galima paminėti ir Cambridgo universiteto sudaryto žodyno pateiktą populizmo definicija, kuri skelbia, jog populizmas yra politinės idėjos ir veiksmai pagrįsti ketinimu reprezentuoti paprastų piliečių (liaudies) poreikius ir troškimus.

Paprašiausias politinio populizmo pavyzdys galėtų būti, ne retai girdimas politikų pasakymas, kad sumažinsime mokesčius ir padidinsime atlyginimus, nepateikiant jokių įrodymų kaip tai bus padaroma. Tokiu būdu pagrindiniu populistų taikiniu tampa žmonės, kurie yra nusivylę valdžia ir dažnai gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos. Kitaip sakant taikoma į didžiausiąją dalį Lietuvos piliečių, kurie tarsi ir sudaro minimą „liaudies“ įvaizdį.

Agrarinio ir ekonominio populizmo ribotumas

C. Mudde nagrinėdamas populizmo apraiškas Rytų Europoje, ypač populizmo padėtį valstybėms ištrūkus iš Sovietų Sąjungos ir atkūrus savo nepriklausomybes, pastebi, jog agrarinis populizmas iš esmės jau nebe figūruoja postsovietinėje erdvėje. Paprašiusiai valstietis jau nebeužima centrinės vietos šiuose visuomenėse, kai tuo tarpu agrarinio populizmo pagrindiniu apeliavimo objektu tapdavo moralaus valstiečio įvaizdis pagrįstas valstietišku gyvenimo būdu kuris būdavo suvokiamas kaip teisingos visuomenės pagrindas.

Pagrindiniu priešininku šiam populizmo porūšiui būdavo miestų elitas ir materialusis kapitalizmas. Istorijos tėkmėje buvusi valstiečių dauguma tapo mažuma ir iš principo galima teigti, kad tai prieš ką kovojo politinis populizmas, tapo visų norma, o keltos senosios idėjos nuėjo užmarštin. Tad C. Mudde manymu, agrariniam populizmui šiandienos Rytų Europos visuomenėse nebėra tos erdvės kur galėtų save realizuoti. Kita vertus tam tikros agrarinio populizmo idėjos išlieka ir perimamos kitų populizmo atšakų, kaip pavyzdžiui, anti-elitistinės ideologijos vyravimas ar kreipimasis į liaudį arba korumpuotos biurokratijos įvaizdžio naudojimas.

Olandų akademikas C. Mudde mano, kad ekonominis populizmas taip pat neturi gerų perspektyvų Rytų ar Centrinės Europos dalyse. Tokią išvadą jis daro todėl, kad ekonominio populizmo politika grindžiama valstybės monopolininkės vaidmenyje, kuri saugo savo rinką, dideliais mokesčiais, siekia lėšas gautas iš eksporto naudoti vietos rinkoje, siekia perskirstyti lygiau visų žmonių atžvilgiu perskirstyti valstybės biudžetą.

Tai kažkiek primena sistemą iš kurios buvusios postsovietinės valstybės jau ištrūko, tad automatiškai tai ne visada yra viliojanti perspektyva, greta to daugelis šių valstybių tapo Europos Sąjungos šalimis, kur dominuoja laisva rinka ir neoliberalizmo ekonominė ideologija, tad ekonominio populizmo galimybė tampa nebe tokia patraukli ir praktikoje dažniausiai yra sutinkama tik Lotinų Amerikos šalyse. Paprašiau tariant, dominuojanti laisvoji rinkos idėja kartu su Europos Sąjunga ir jos nuostatomis bei įstatymais praktiškai užkerta kelią ekonominio populizmo šalininkams skleisti savo idėjas.

Gerėjantis žmonių gyvenimo lygis, manau, kad pagrįstai suteikė pagrindo daryti tokias išvadas. Kita vertus atėjusi ekonominė krizė mums visiems pademonstravo, kad kai kuriais atvejais ekonominio populizmo retorika arba tam tikros jos apraiškos gali turėti tam tikrą pasisekimą, kaip tai atsitiko Lietuvoje visai ne per seniausiai, kada parduotuvėse pakilo maisto kainos ir daugelis politiku pasinaudodami proga pagerinti savo įvaizdžius žmonių akyse pradėjo kalbėti apie didesnę valstybės kontrolę ir priežiūrą maisto produktų atžvilgiu. Iš pažiūros norai gražūs, tačiau labai jau atsiduoda pigiu propagandiniu veiksmu, nes politikams kalbantiems apie nesąžiningus prekybininkų veiksmus rūpi tik vienas dalykas – atrodyti geresniems nei iš tiesų esama.

Tokias išvadas darau, dėl to, kad politikų dėmesio susilaukė tik būtiniausi maisto produktai, kitaip tariant, tai kas labiausiai jaudina žmones. Tikrai nenoriu teisinti verslininkų, to ir nedarau, nes tam tikrų nesąžiningos prekybos apraiškų kiekvienas galime pastebėti kiekvieną dieną, tačiau tuo turėtų rūpintis pirmiausiai tam sukurtos priežiūros ir kontrolės institucijos.

Politikų naudota retorika buvo nukreipta prieš verslininkus, kuria jie tarsi sakė, kad verslininkai ir prekybininkai skriaudžia paprastus piliečius, tad politikai negalėdami su tuo taikstytis siekia juos pažaboti. Visa tai jie darė puikiai suvokdami, kad jie nelabai gali pažaboti prekybininkų jei jie neįrodo kartelių susitarimų.

Kaip pastebi J. Pakulski, tam tikros ekonominės nuoskaudos dažnai leidžia pasireikšti ir demagogams. Tad buvo smarkiai mojuojama karo kirviu, kurio iš tiesų niekas ir nesirengė panaudoti, tačiau pats mojavimo veiksmas šio proceso iniciatoriams neabejotinai pridėjo keletą populiarumo balsų iš visuomenės tarpo. Tokiu būdu buvo išsakyta daug karingų kalbų ir replikų, tačiau eigoje viskas liko savo įprastose vietose.

Tuo tarpu antroje dalyje kalbėsiu apie politinį populizmą ir jo pasekmes Lietuvos visuomenei.

2010 m. lapkričio 23 d., antradienis

Smagu sugrįžti į pergalių kelią



Pastaruosius du savaitgalius Panevėžyje vyko tradicinis A. Kunčinos vardo mažojo futbolo turnyras.

Jame varžėsi 15 Panevėžio apskrities komandų. Turnyro nugalėtojais tapo "Baltojos" komanda, kurioje teko garbė ir pačiam žaisti. Tai buvo jau 4 kartas "Baltijos" klubo istorijoje, kada ši komanda laimi šį trofėjų.

Praėjusiais metais likome antri, pralaimėję "Aukštaitijos" komandai po baudinių serijos, tačiau šiais metais mūsų komandai neprilygo niekas ir po metų pertraukos susigrąžinome šį titulą į savo rankas.

Tad šia proga norėtųsi padėkoti komandos draugams už aukštą jų meistriškumą ir komandinę dvasią, kuri buvo raktas į pergalę bei dviems komandos vadovams - Andriams už tai, kad jie kiekvienais metais suburia šią nuostabią komandą ir tokiu būdu suteikia progą pasidžiaugti nuostabiomis pergalėmis.

2010 m. lapkričio 17 d., trečiadienis

"Jo didenybė" blatas



Šį kartą norėčiau šiek tiek pakalbėti apie blatą, ne ne apie D. Blattą, krepšinio trenerį, o apie visiems gerai žinomą blato sistemą atėjusia iš Sovietinių laikų.

Tradiciškai laikoma, kad blato reiškinys kaip toks susiformavo Sovietų Sąjungoje, tad nieko nuostabaus, kad blatas "buvo" gyliai įleidęs savo šaknis ir į lietuvių gyvenimo įpročius.

Suprantantiems rusų kalba siūlau pažiūrėti vieną trumpą filmuką, "Tik pas mus yra blatas" iš vienos pramoginės rusų laidos. Mano akimis, TV parduotuvių parodija puikiai atskleidžia pačią blato esmę.

Ar blatas Lietuvoje yra praeities, ar vis dar ir dabarties reiškinys?

2010 m. lapkričio 12 d., penktadienis

Plakatų eros pabaiga



Panašu, kad plakatų era protestų ir mitingų metu baigėsi. Naujuoju įrankiu išreiškiant savo mintis tampa "iPad".

Genialios minties autorius yra lietuvis, kuris susilaukė jau ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio ir liaupsių.

O dar kažkas sakė, kad mes lietuviai neturime gerų idėjų. Pasirodo, kad turime, reikia tik paieškoti.

2010 m. lapkričio 11 d., ketvirtadienis

Atrodė, kad nebėra kur kristi, tačiau...



Šiandien LR Seime vyko dviejų seimo narių - A. Sacharuko ir L. Karaliaus apkalta. Prieš tai Konstitucinis Teismas pateikė išvadą, kad abu minimi parlamentarai savo veiksmais šiurkščiai pažeidė LR Konstituciją ir taip sulaužė duotą priesaiką.

Balsavimas dėl A. Sacharuko ir L. Karaliaus apkaltos seimui galėjo būti puikia proga bent iš dalies reabilituoti seimo institucijos įvaizdį visuomenės akyse, tačiau proga eilinį kartą buvo praleista.

Tiesa, sakyti, kad apkaltos rezultatai labai nustebino, turbūt, nevertėtų, nes balsavimas dėl apkaltos buvo slaptas, o slaptas balsavimas retai ką bendro turi su prieš jį reiškiamais politikų pareiškimais.

Pastaroji taisyklė, deja, pasitvirtino A. Sacharuko atveju. Maža to, balsavimo rezultatai seimą pastatė į nepavydėtiną padėtį, nes panašu, kad susidursime su iki šiol nesutiktu beprecedentiniu įvykiu, kada priesaiką sulaužęs asmuo lieka savo pareigose. Tokiu atveju galima užduoti retorinį klausimą, ar priesaika šiandien išvis ką nors reiškia mūsų "teisinėje" valstybėje?

Pastarasis seimo sukurtas spektaklis mums tarsi perša tokią mintį, jog įstatymai tokiu atveju taikomi tik tada, kada atitinka tam tikros grupės interesus. Kai įstatymai neatitinka tam tikrų grupių interesų, tada taip sakant, galima ir užsimerkti prieš įstatymus ir moralės normas, maža to, KT išvados tampa nereikšmingomis, nes jo nutarimai ar išvados gali būti ir nevykdomos, jei tik kas nors užsimano, jas gali ignoruoti.

Po balsavimo seime tvyrojusi slogi nuotaika ir įtampa pagimdė ir gerų minčių, pastaroji siūlo seimūnams susimąstyti ir apie pirmalaikius rinkimus.
Galvoju, kad tai būtų geriausia padėtis šiandien susidariusioje situacijoje, tačiau bijau, kad bus taip, kad šunys loja, o karavanas toliau eina.

Kaip ten bebūtų seimas savo balsavimo rezultatais tik padidins visuomenės įtūžį savo atžvilgiu bei blokš jį į tokias žemumas, kuriose dar niekada nebuvo. Atrodė, kad jau nebėra kur kristi, bet panašu, kad mes dar nežinome visų seimo galimybių. Paprastai tariant, eilinį kartą buvo tėkštasi veidu į purvą.

2010 m. lapkričio 5 d., penktadienis

Atsargiai - verslininkų spąstai tėvų piniginėms



Dar tik lapkričio mėnesio pradžia, tačiau jau galima užuosti artėjančių didžiausių metų švenčių aidus ir atgarsius.

Atgarsiai pirmiausiai sklinda iš TV ekranų, kur pastaruoju metu ypač padaugėjų reklaminių intarpų kviečiančių įsigyti naujausių žaislų.

Prekybininkai tikrai nėra kvaili ir jau seniai suprato, kad raktas į žmonių pinigines dažniausiai paslėptas pastarųjų atžalų troškimuose, kurie deja dažnai yra dirbtinai suformuojami gudriųjų reklamos specialistų.

Puikiausias to pavyzdys buvo jau ne karta viešojoje erdvėje aptarinėtas "Maximos" rinkodaros sprendimas dalinti "nemokamus" žaislinius kamuoliukus.

Tad tėveliai saugokitės, nes masalas Jūsų vaikams jau užmestos, kitaip sakant spąstai jūsų piniginėms jau parengti.

2010 m. spalio 13 d., trečiadienis

A. Kubiliaus mokesčių logika



Vakar LRT žiniose buvo paskelbta informacija, kad tik kas 6 - 7 žmogus, registruotas Lietuvos "Darbo biržoje" gauna kokią nors socialinę išmoką.

Iš apklausos gautų rezultatų taip pat išaiškėjo, jog pusė registruotų Lietuvos gyventojų "Darbo biržoje" turi nelegalių pajamų.

Kitaip tariant, žmonės nesulaukiantys valstybės paramos, nutarė, kad verta pabandyti išgyventi savo jėgomis, kad ir ne visada legaliomis priemonėmis.

Tikrai nepasisakau už nelegalią veiklą, tačiau žinant dabartinių mokesčių naštą ir kliūtis norint pradėti savo verslą ar galime tikėtis kažko kito.

Vieni renkasi tokį kelią, kiti emigraciją.

Abu keliai tikrai nepavydėtini, tačiau šiandien žmonės nebemato kitų išeičių.

Pabaigai siūlau gerai visiems žinomą R. Bingelio anekdotą - mokesčiai, taikliai nupasakojantį straipsnio esmę.

2010 m. spalio 1 d., penktadienis

Konstitucijos egzamino atgarsiai iš Šiaulių



Šiandien jau ketvirta kartą šalies istorijoje buvo surengtas Konstitucijos egzaminas, kurio metu kiekvienas pilietis galėjo pasitikrinti savo žinias apie pagrindinį valstybės įstatymą.

Džiaugiuosi, kad šis prasmingas įvykis tampa gražia tradicija.

Pačiam sekėsi neblogai, nes atsakęs į 28 klausimus iš 30 patekau į antrąjį etapą, kuris vyks spalio 15 d.

Tačiau šiais metais greta gerų emocijų atsirado ir tam tikro nusivylimo.

Nusivylimo ne pačiu renginiu, o apatiškais mūsų žmonėmis.

Į Šiaulių savivaldybės tarybos posėdžių salę susirinko... 12 žmonių.

Šiauliuose, 4 šalies mieste atsirado vos 12 pilietiškų žmonių.

Žinoma, teisybės labui reikia pasakyti, kad moksleiviai konstitucijos egzaminą laikė mokyklose, tad tokiu būdu žmonės šiek tiek pasiskirstė, ko nebūdavo praėjusiais metais.

Tai gan svarbus faktas, turint omenyje, jog moksleiviai ir praėjusiais metais sudarydavo didžiąją dalį dalyvių skaičiaus.

Rezultatų vertinimo komisijos vadovo einančio ir administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas Denio Michalenkos teigimu prieš dvejus metus buvo virš 50 dalyvių, praėjusiais tik 22.

Kalbant skaičių kalba... nieko gero.

Kaip ten bebūtų tikiuosi, jog ateityje žmonės bus aktyvesni, o Konstitucijos egzaminas gyvuos ir ateinančiais metais.

2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis

Kada baigsis ekonominė krizė?



Jei tikėjotės rasti atsakymą apie ekonominės krizės pabaigą bijau, kad ne čia ieškote atsakymo... šiuo atveju siūlau pasijuokti iš lietuviško būdo ypatumų, kitaip tariant ir iš savęs...

Anekdotas.

Ateina amerikietis pas Dievą ir klausia pastarojo:
- Dieve, kada baigsis ekonominė krizė JAV?
Dievas atsako:
- 2012 metais.
Tai išgirdęs amerikietis apsiverkia ir išeina.
Ateina anglas pas Dievą ir klausia pastarojo:
- Dieve, kada baigsis ekonominė krizė Anglijoje?
Dievas atsako:
- 2012 metais.
Tai išgirdęs anglas apsiverkia ir išeina.
Ateina lietuvis pas Dievą ir klausia pastarojo:
- Dieve, kada baigsis ekonominė krizė Lietuvoje?
Dievas išgirdęs klausimą apsisuka ir nueina verkdamas.

Savo ruožtu visiems siūlau savyje atrasti daugiau optimizmo ;)

2010 m. rugsėjo 21 d., antradienis

Smūgiuok su FC Šiauliais



Ilgai planuota, tačiau pagaliau įgyvendinta. Kalbu apie akciją "Smūgiuok su FC Šiauliais".

Vakar Šiauliuose futbolo klube "Šiauliai" lankėsi vaikai. Šios viešnagės metu vaikai turėjo puikią galimybę susipažinti su klubu iš vidaus, apsilankant futbolininkų persirengimo, medicinos, video peržiūros kambariuose, VIP patalpose, pabendrauti su žaidėjais, treneriais.

Ši idėja jau seniai kirbėjo galvoje, tad šiandien labai džiaugiuosi, kad "FC Šiauliai" nepasididžiavo ir nudžiugino dėmesiu apsilankiusius vaikus.

Klubo vadovas S. Lesnickas teigia, jog klubas siekia tapti bendruomenės dalimi ir skatina bendruomeniškus santykius, tarp gatvės kaimynų (Šiaulių logopedinė mokykla yra šalia Šiaulių miesto stadiono).

„Tad šiuo renginiu stengiamės populiarinti futbolą ir taip paskatinti vaikus susidomėti šiuo žaidimu bei kurti glaudesnę bendruomenę“, – tikina S. Lesnickas.

Po renginio vaikų grupės vadovė ir auklėtoja Janina Balsevičienė dalindamasi savo įspūdžiais iš renginio pasakė:

"Kiekviena išvyka vaikams duoda labai daug, nes pirmiausiai tai turiningas laisvalaikis, kada vaikai pamato naujų veidų, išgirsta skirtingų žmonių mintis, kurios vaikams daro didelę įtaką. Pavyzdžiui, pabendravę su treneriu V. Ivanausku vaikai suprato, kad jis yra tikras profesionalas, gerbia pirmiausiai savo darbą, tad tikiuosi, jog vaikai pasimokys iš tokio požiūrio ateityje."

Tuo tarpu "FC Šiauliai" atstovas spaudai ir ekskursijos gidas E. Anglickis pažadėjo renginio dalyviams, kad jau artimiausioje ateityje FC Šiauliai futbolininkai apsilankys Šiaulių logopedinėje mokykloje ir ten dar karta pabendraus su vaikais. Panašu, kad tai nebuvo vienadienė akciją, kas žinoma, negali nedžiuginti.

Tuo tarpu man šis renginys, kaip žmogui mylinčiam futbolą, svarbus tuo, kad tokiu būdu ši nuostabi sporto šaka yra populiarinama ir viliuosi, jog atranda savo kelią į vaikų širdis.

Juk tik prasmingas laisvalaikis ir užimtumas gali vaikus atitraukti nuo gatvės teikiamų "gėrybių".

2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis

Gimstamumo evoliucija




Šiandien paskaitos metu kalbant apie pirminius (basic need) ir klaidingus (false needs) žmogaus poreikius, apie pastaruosius daug kalbėjo Frankfurto mokyklos atstovai, nuskambėjo viena replika, kuri, manau tikrai gali tikėtis "perliuko" apibūdinimo.

Dėstytojai doc. dr. R. Baločkaitei kalbant apie klaidingus poreikius, pasakė:

"Nuo blakstienų tušo nebuvimo niekas dar nemirė".

Kaip tik tuo metu pasigirdo grupioko Miko (tikiuosi jis nesupyks, kad minimas jo vardas, vis dėlto, mintis verta dėmesio... ) replika:

"Bet galbūt, nuo to kažkas ir negimė."

Komentarų daugiau ir nebereikia...

2010 m. rugsėjo 7 d., antradienis

6 dienos Kaune su... dviračiu



Šešios dienos Kaune su... dviračiu. Lygiai tiek truko mano draugystė su dabar jau buvusiu mano dviračiu "Hercules".

Nepadėjo nei dviračio užraktas, nei rakinama laiptinė. Vagims tokios apsaugos priemonės pasirodė juokingos ir lengvai įveikiamos.

Yra toks posakis, kad net ir bloguose dalykuose reikia įžiūrėti gera, tad nemanau, kad tokiu atveju turėtų būti išimtis ir šis įvykis.

O gera yra tai, jog panašu, kad dviratis pamažu vis labiau atranda savo vietą lietuvių širdyse ir yra vis labiau geidžiamas ir naudojamas.

Su tuo ir sveikinu! :)

IR SAUGOKITĖS ILGAPIRŠČIŲ!!!

2010 m. rugsėjo 1 d., trečiadienis

Svajonių darbas



Beskaitant rugsėjo 1 dienos "Lietuvos ryto" pirmajį puslapį už akių užstrigo vieno tokio pono, A. Basiulio žodžiai:
"Atsibodo dirbti, pavargau, susiradau geresnį darbą".

Visa tai gal ir nebūtų baisu jei ne vienas svarbus faktas, kad pastaroji persona taip pasakė apie jo ankstesniojo darbo - premjero A. Kubiliaus patarėjas aplinkosaugos ir žemės ūkio klausimais iškeitimą į naujas pareigas.

Naujosios pareigos - direktoriaus pavaduotojas, kuriose bus galima atsipūsti nuo sunkių darbų ir dar už tai gauti atlygį, pasirodo, yra suteikiamos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos.

Tad nejučiomis prisiminiau Beną Southallą laimėjusį "Svajonių darbo" konkursą.

Pasirodo, kad SVAJONIŲ DARBAS (kur galima pailsėti ir už tai gauti pinigus)yra visai šalia mūsų, tačiau jei jis būtų prieinamas kiekvienam mirtingajam greičiausiai, kad jis daugiau nebesivadintų svajonių darbu...

2010 m. rugpjūčio 24 d., antradienis

Niekas nepasikeis



Rugpjūčio 24 d. radijo laidoje "Atsibusk su Vyteniu" vedėjas V. Sinkevičius pateikė naujausios informacijos iš pramogų pasaulio, kur dominavo temos vienaip ar kitaip susijusios su fekalijomis, t.y. kalbėta apie aukcioną, kuriame parduodamas J. Lennono klozetas, taip pat apie E. Ostapenkos pomėgį šlapintis namo laiptinėje.

Po šios SVARBIOS informacijos (laida yra pramoginio pobūdžio, tad tikrai nekritikuoju jos turinio) V. Sinkevičius baigdamas laikraščių apžvalgą pasakė:

"Nors dar yra likę nemažai informacijos iš politikos ir ekonomikos pasaulio, tačiau, kalbėsi apie tai ar ne, NIEKAS nuo to NEPASIKEIS."

Mintis "NIEKAS NEPASIKEIS" puikiausiai iliustruoja šiandieninį mūsų šalies piliečių požiūrį į politiką ir galimybę labiau įtakoti pasikeitimus savo gyvenimuose patiems, nelaukiant kažkokios stebuklingos rankos mosto iš aukščiau.

Galvojant apie tai kas pasakyta, iš atminties labirintų išnyra Z. Norkaus knyga "Kokia demokratija, koks kapitalizmas?".

Joje autorius pateikia tarptautinio lyginamojo anketinio tyrimo, atlikto 1990 metais ir vokiečių sociologės K. Mattusch tyrimo įžvalgas, kuriose atsispindi Baltijos regiono žmonių vertybių tyrimo rezultatai.

K. Mattusch tyrimai atskleidė, jog lietuviai nepaisant sovietinio laikotarpio išliko labai religingi, šeimos santykiuose vadovaujasi tradicinėmis vertybėmis, bendruomenei kelia aukštus lygybės reikalavimus, TIKI, kad MAŽAI GALI, ką PASIEKTI SAVO JĖGOMIS, taip pat MAŽAI GALI ĮTAKOTI VALDŽIOS PRIIMAMUS SPRENDIMUS.

Kontrastui pateikiama Estija. K. Mattusch mano, kad Estai yra labiau sekuliarizuoti, ne taip tradiciškai supranta šeimos vaidmenis, rodo autonomišką, individualistinį ir į laimėjimą orientuotą gyvenimo būdą, labiau palaiko kapitalistines ir diferenciacijos idėjas.

Trumpai tariant Z. Norkaus knygoje pateiktos idėjos suponuoja į tai, kad dėl mūsų katalikiškos, tradicinės, kaimiškos kultūros poveikio mes manome, jog mažai, ką galime pasiekti savo jėgomis.

Todėl žodžiai NIEKAS NEPASIKEIS mums tampa artimi ir savi.

2010 m. rugpjūčio 10 d., antradienis

Pirmasis įvartis



Rugpjūčio 7 dieną Radviliškio miesto stadione startavo antrasis II Vakarų zonos futbolo čempionato ratas.

Šiaulių "Juventa-99" susitiko su Telšių "Masčiu".

Pergale rezultatu 2-0 iškovojo šiauliečiai.

Šios rungtynės asmeniškai įsimintinos tuo, kad pagaliau pavyko asmeniškai pasižymėti.

Tai buvo PIRMASIS įvartis vilkint "Juventos-99" marškinėlius.

Nepaisant to, kad komandoje žaidžiu jau 2 sezoną. Jau buvau bepradedąs galvoti, jog man niekada nepavyks pasižymėti vilkint šios komandos raudonus marškinėlius.

Nesigiriant pasigirsiu, jog įmuštas įvartis buvo išties gražus. Kalbant futbolo žargonu, kamuolys tiesiog prilipo prie kojos ir paleistas maždaug iš 18 metrų pasiekė savo tikslą.

Kalbant apie rungtynes, visiškai subjektyvia mano nuomone, mes tikrai nusipelnėme pergalės, nes kontroliavome aikštės vidurį, gynyba varžovams neleido sukurti pavojingų momentų (neskaitant vieno pavojingo telšiškių atlikto standartinio baudinio), o patys ilgai kontroliavome kamuolį.

Lauke tuo metu buvo apie 30 laipsnių šilumos, tad tai, kad mums daugiau ar mažiau pavyko palaikyti kamuolį buvo pagrindinė priežastis lėmusi pergalę, nes tokiu būdu mes sutaupėme daugiau jėgų nei varžovai.

2010 m. rugpjūčio 5 d., ketvirtadienis

Ar Google yra Dievas?



Skaitant M. Fraser ir S. Dutta knyga "Mano virtualieji aš. Kaip socialiniai tinklai keičią gyvenimą, darbą ir pasaulį" į akis krito viena D. Coupland citata.

Štai ką atsakė D. Coupland, kibernetinių romanų rašytojas, į klausimą "Ar Google yra Dievas?".

"Ne tiek pats Google, bet tai, kaip jūs jaučiatės po ilgo intensyvaus naudojimusi juo. Staiga jūs žinote atsakymus į bet kokį klausimą... Būtent toks turėtų būti Dievas: visažinis."

Manau, kad tai gan įdomi įžvalga, tiesa, tai tikrai nereiškia, kad siūlau pradėti TIKĖTI į GOOGLE!

2010 m. rugpjūčio 2 d., pirmadienis

Ačiū, tau Vilniau



Viešnagė Vilniuje, trukusi 7 savaites prabėgo nepastebimai. Tad šiandiena yra atsisveikinimo su Vilniumi diena.

Šios viešnagės tikslas buvo praktika, tiksliau tariant, savanoriavimas "Transparency international" Lietuvos skyriuje.

Šia proga norėtųsi padėkoti "Transparency International" Lietuvos skyriui už suteiktą galimybę įgyti neįkainojamos patirties jų organizuotoje vasaros mokykloje "Summer school on integrity".

Išties buvo malonu būti Jūsų komandos dalimi, ši patirtis liks tikrai ilgam.

Taip pat norisi tarti padėkos žodį ir mano tetai Irenai, kurios dėka su drauge Irma turėjome kur gyventi, maža to, gyventi gamtos prieglobstyje ir ramybėje, kurios paprastai taip trūksta gyvenant didmiestyje.

Niekada nepamiršiu puikaus pušyno su savo teikiamomis gėrybėmis - mėlynėmis, grynų oru, ežerais.

Tiesa reikia prisipažinti, kad pats mėlynių rinkimo procesas neteikė tiek daug malonumo kaip jų valgymo dalis :)

Turbūt, vienas svarbiausių veiksnių praktikos laikotarpį padaręs tokiu nuostabiu buvo tas, kad turėjome galimybę ne tik įgauti naudingos profesinės ir gyvenimiškos patirties, bet ir pajusti miesto ir gamtos teikiamus privalumus vienu metu.

Tad už visa tai AČIŪ ir tau VILNIAU!

2010 m. liepos 26 d., pirmadienis

Vyriausybės prioritetas - gražios moterys




Pagalvojau, kad baigėsi krizė, kai išgirdau, kad vyriausybė paskyrė daugiau kaip 50 tūkst. grožio konkursui.

Tai išgirdęs trumpam galėjai net pamanyti, kad premjero A. Kubiliaus nuolat kartojama frazė apie suvaldytą ekonominę krizę Lietuvoje pagaliau pasiekė Aukščiausiojo ausis.

Gerai būtų, kad tai būtų tiesa, TAČIAU atrodo, kad vyriausybė apsižioplino eilinį kartą.

2010 m. liepos 22 d., ketvirtadienis

Išmesk milijoną - perkvalifikavimo programos

Pagal paskutinius Lietuvos darbo biržos duomenis šiuo metu Lietuvoje užregistruota 324,2 tūkst. bedarbių (žiūrėti čia). Iš šio įspūdingo skaičiaus netoli 47 tūkst. yra iki 25 metų amžiaus. Greta to netoli 33 tūkst. registruotų bedarbių yra su aukštuoju išsilavinimu. Greičiausiai mažai kas ginčysis, kad didžioji dauguma iš bedarbių su aukštuoju išsilavinimu yra, būtent, jaunimas, ką tik baigęs mokslus šalies aukštosiose mokyklose.

Tokia situacija vargu ar gali, ką nors džiuginti, tad Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos darbo birža ėmėsi tam tikrų veiksmų - inicijavo specialius kvalifikacijos tobulinimo kursus darbo netekusiems diplomuotiems specialistams (žiūrėti čia) ir skyrė tam 6 mln. litų iš ES struktūrinių fondų.

Viskas būtų tikrai gražu jei ne keli, BET... Pirmiausia, mano akimis žiūrint, Lietuvos darbo biržos organizuojami įvairūs mokymai ir kvalifikacijų kėlimai neatneša laukiamo efekto, kadangi žmonės praėję įvairiausius mokymus ar kvalifikacijos kėlimo kursus retai kada randa darbą dėka naujai įgytų gebėjimų.

Maža to, valstybė vėjais išleidžia nemažas sumas pinigų. Dabar planuojama, kad per metus 1000 aukštąjį išsilavinimą turinčių bedarbių galėtų persikvalifikuoti, kitas klausimas, kiek iš šio skaičiaus žmonių galės susirasti naują darbo vietą. Tad aš nepuoselėčiau jokių vilčių, kad šį kartą kažkas turėtų būti kitaip.

Man atrodo, jog didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ne įvairiausių kvalifikacijos kėlimų programų kūrimams, kurios neatneša praktiškai jokios naudos, tačiau suvalgo milijonus, o tam tikriems žingsniams nukreiptiems į jaunimą.

Vieša paslaptis, jog jaunas specialistas ieškantis darbo dažniausiai neperkopia jau pirmosios kliūties - darbo patirties kriterijaus. Todėl galvoju, kad didžiausias dėmesys turi būti skirtas, būtent, šiam sluoksniui, nes tai mūsų valstybės ateitis, kitu atveju greitai mūsų ateitis išsisklaidys Vakarų šalių darbo rinkų prerijose. Galvoje turiu didesnę paramą jaunam žmogui, ką tik baigusiam mokslus, t.y. per tam tikras lengvatas darbdaviams priimantiems jaunus specialistus į darbą.

Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerija turėtų griežčiau vertinti programas, kurių absolventai yra nepaklausūs darbo rinkoje, o jei situacija nesikeičia net ir naikinti atitinkamas programas, kurios rengia nereikalingus specialistus.

Kitaip tariant, Švietimo ir mokslo ministerija turi turėti tam tikrą viziją, kuri neturi būti pagrįsta suvokimu, kad laisvoji rinka yra geriausias vaistas nuo visų ligų, nes tokiu atveju mes turime gausybę vadybininkų, teisininkų, administratorių, kurie yra niekam nereikalingi, nebent naujoms perkvalifikavimo programoms.

2010 m. liepos 20 d., antradienis

Seimo reitingų ir A. Lydekos sąsajos

Prieš porą dienų Seimo Pirmininkė I. Degutienė duodama interviu naujienų agentūrai ELTA išreiškė mintį, jog jei yra nemalonu matyti žemus Seimo reitingus. „Blogai, kai rinkėjai nebepasitiki savo pačių rinktais atstovais“ - pridūrė ji.

Pagrindine to priežastimi ji įvardino sunkmečiu priimtus nepopuliarius finansinius sprendimus, taip pat pamini įvairius iškilusius skandalus susijusius su netinkamai politikų panaudotomis parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis.

Šioje vietoje tarsi ir nepasakyta nieko naujo, ko mes nežinojome iki šiol ir į šią žinutę greičiausiai nebūčiau visai atkreipęs dėmesio jei ne vienas televizijos anonsas, kuris užstrigo mano atmintyje.

Taigi, šią vasarą viena iš Lietuvos komercinių televizijų pradėjo rodyti, mano manymu, abejotinos moralės laidą - "Turtuoliai vargšai". Pasakyti, kad jos atžvilgiu turiu kritišką nuomonę, būtų per švelniai pasakyta, tačiau esmė net ne čia, o tame, kad šią savaitę šios laidos "herojumi" tapo, turbūt, žynomiausias etiketo specialistas A. Lydeka. Negalima nepaminėti ir dar labai svarbaus fakto, kad šis žmogus greta to yra ir Seimo narys.

Todėl jau šį trečiadienį visa Lietuva pamatys kaip vienas iš tautos išrinktųjų pakeis sau labiau įprastą kostiumą į bomžo paprastai vilkimus drabužius ir stengsis įsijausti į jo vietą. Man rodos, kad tinkami politiniai sprendimai ir atitinkami įstatymai tikriesiems benamiams būtų daug naudingesni, nei Seimo nario bandymas pabūti benamiu kelias valandas ir taip tarsi suprasti tikrųjų benamių kančias ir bėdas.

Reikia pripažinti, kad politikai tokiais savo lengvabudiškais poelgiais tikrai neprisideda prie Seimo, kaip vienos iš svarbiausių valstybės institucijų, įvaizdžio gerinimo. Ir tol kol politikai vadovausis principu - manęs nėra televizijoje, manęs nėra visai, Seimo reitingai, o svarbiausia žmonių pagarba jam ir jo atstovams tikrai neatsiras.

Todėl politikai turi įsisąmoninti, kad šokiai, dainavimai, ar dalyvavimai įvairiuose televizijų šou turi būti palikti tiems, kas geriausiai tai daro - šokėjams, dainininkams ar šoumenams. Politikai savo ruoštu turi užsiimti tuo darbu, kuriuo juos įpareigojo tauta išrinkdama juos į Seimą.

2010 m. liepos 19 d., pirmadienis

Mano tinklarščio gimimo diena!

Labas,

Ilgai planuotas ir lauktas, pagaliau mano tinklaraštis išvydo dienos šviesą, tad 2010.07.19 diena nuo šiol bus laikoma šio mano asmeninio tinklaraščio gimimo diena.
Tiesa sakant nežinau, kodėl taip ilgai užtrukau, tačiau kaip sakoma geriau vėliau nei niekada.
Tad nuo šiol čia stengsiuosi pirmiausiai rašyti apie tai kas man rūpi ar bent jau atrodo svarbu, nors žinoma, ne vien tik apie tai kas svarbu, ir taip stengtis realizuoti save.
Laukiu visų pastebėjimų ar įdomių minčių ir tam tikrais momentais tikiuosi galėsime išvystyti įdomias diskusijas.
Žinoma, puikiai suvokiu, kad šiandien internete galima laiką praleisti daug efektyviau nei skaitant mano pamąstymus, tačiau... Kas žino, gal ir čia Tu kartais rasi kažką svarbaus ar įdomaus sau ir tam tikra mintis rasta čia bus svarbi ne vien tik man, bet ir Tau!

O dabar,
Su gimimo, su gimomo. su gimimo diena :)