Politika įdomus dalykas, nes dažnu atveju
reikia, kaip madinga sakyti, matyti platesnį vaizdą. Paprastai politinių
peizažų tapytojai ypač suaktyvėję priešrinkiminiuose laikotarpiuose. Politinių
priemonių pasirinkimas iš principo neesminis, nes tinka visos priemonės, svarbu
tik, kad jos pasiektų norimą tikslą – laimėti rinkimus. Todėl politikų teikiami
ar blokuojami sprendimai leidžia atskleisti ir kitus gilesnius politinio žaidymo aspektus.
To pavyzdys, vienų Savivaldybės politikų pateiktas
sprendimo projektas dėl Šiaulių miesto biudžetinių įstaigų buhalterijos
tvarkymo, siūlant atsisakyti įstaigų buhalterių ir dali jų įkurdinant vienoje centralizuotoje
įstaigoje. Projekto iniciatoriai teigia, kad projekto esmė – mažinti dabartinių
buhalterių „nekompetenciją“, didinti biudžeto ekonomiją, sumažinti finansinių
nusižengimų rizikos galimybes.
Teiginiai gražūs ir siektini, tačiau
pirmiausiai leiskite paklausti, kodėl šis svarbus klausimas eina skubos tvarka,
nesvarstytas su įstaigų asociacijų vadovais, koalicijos partneriais,
Administracijos vadovybe? Kad tai grynai politinės galios žaidimų dalis rodo ir
tai, kad dauguma argumentų dėl tariamos naudos iš principo nėra išdiskutuoti,
nesiremta kitų miestų patirtimi ir praktika.
Pateiktus argumentus galima atremti tokiais
kontrargumentais. Techninis buhalterio perkėlimas iš biudžetinės įstaigos į
centralizuotą įstaigą automatiškai negarantuoja pašalinti buhalterio „nekompetencijos“.
Antra, gal projekto rengėjai galėtų įvardinti jiems žinomus nekompetentingus
buhalterius ir ką jie konkrečiai padarė, turėdami visas galimybes veikti (buvo
arba yra valdžioje), kad jie nebedirbtų darbo, kuriems jie nėra sutverti?
Dėl galimai sumažėsiančių biudžeto lėšų leiskite
paprieštarauti. Natūralu, kad atleidus nemažą dalį žmonių atsiranda tam tikra
ekonomija, čia žinoma, kalbant vien tik matematiškai, nes visada turime turėti
omenyje, kad tiesioginė ekonomija mažėja, kai atleidžiamiems darbuotojams
reikia išmokėti išeitines kompensacijas, vėliau jie į biudžetą nebesumoka GPM,
iš valstybės gauna bedarbio pašalpas, nekalbant jau apie socialinės įtampos
išaugimą.
Bet socialinė įtampa, žinoma, kai kuriems
politinio teatro buhalteriams, tėra tik keiksmažodžiai jų programose, o minėti
socialiniai atskirties rodikliai nėra įtraukti į jų skaičiavimo metodikas.
Nepamirškime dar ir to, kad steigiant centralizuotą įstaigą jai reikės kažkur
įsikurti. Atsiranda patalpų paruošimo, išlaikymo, techninės bazės ir
programinės (nepigios) įrangos aprūpinimo klausimai, kurie savaime suprantama
irgi kainuoja nemažus pinigus. Bet apie jas naujo darinio architektai nekalba, drįstų teigti, sąmoningai.
Galiausiai priartėjame prie trečio teiginio -
dėl piktnaudžiavimo rizikos sumažinimo. Kaip ir pirmu atveju techninis
buhalterio perkėlimas negarantuoja problemos išsprendimo. Juk nusižengimai,
kurie kartais, deja, aptinkami Savivaldybėje, lygiai taip pat gali išlikti ir
naujai kuriamoje įstaigoje. Šioje vietoje geriau reikėtų kalbėti apie
kontroliuojančių institucijų atsakomybę ir priežastys, kodėl pažeidimai
atsirado ir jie buvo nepastebėti.
Prieš susidarydami galutines išvadas vertėtų
labiau panagrinėti ir kitų miestų patirtis - Klaipėda, Joniškis, dalinai
Vilniaus miestas (kai kurios įstaigos savo noru atsisakiusios buhalterių),
kurie yra anksčiau žengė žingsnį buhalterinės centralizacijos link.
Vilniaus savivaldybės atstovų teigimu, minėtoje
Savivaldybėje, stebint įvairius rodiklius, vienareikšmiškai manoma, kad
įstaigos turinčios savo buhalterius tvarkosi kur kas atsakingiau ir
tvarkingiau. Joniškio savivaldybė jau rimtai svarsto atsisakyti centralizuotos
buhalterijos kaip nepateisinusios į ją dėtų lūkesčių, nes centralizavus minėtas
paslaugas daugelis įstaigų vėliau palaipsniui vis tiek grįžo prie buhalterių,
kurie dirba tiesiogiai konkrečiose įstaigose. Vienintelė Klaipėda, kol kas,
dirba pagal šį centralizuotą modelį. Įdomu tai, kad iki reformos įstaigose buvo
192 etatai, po reformos liko tik 46, kurie tiesiogiai dirba centralizuotoje
įstaigoje ir dar 68 išskaidyti etatai įstaigose, kurie realiai atlieka
dokumentų pristatymo centralizuotam skyriui funkciją. Reforma vertinama taip pat
prieštaringai.
O dabar prie esmės – kodėl teikiamas aptartas
sprendimo projektas, tiksliau kodėl būtent dabar? Teikėjas žino - jis laimi bet
kokiu atveju. Jei projektas būtų nepriimtas ir žinant dalies koalicijos
„partnerių“ nuostatą šiuo klausimu, būtų galima panaudoti tai kaip pretekstą
dėl mero interpeliacijos pareiškimo (juk artėja rinkimai, o kaltųjų paieškos
dėl visų būtų ir nebūtų problemų būtų suverstos konkrečiam asmeniui). Jei
projektas bus priimtas, tam tikros jėgos irgi pasieks pergalė, nes didelė dalis
finansų bus sukoncentruota vienuose – centralizuotos buhalterijos įstaigoje ar
padalinyje, rankose. Valdyti vieną yra kur kas lengviau nei šimtą atskirai. Kaip
mėgsta sakyti politikai – nieko asmeniško, čia tik didesnio žaidimo dalis.
Komentarai
Rašyti komentarą