KAIP POLITINIO TEATRO BUHALTERIAI POLITINIUS DIVIDENTUS SKAIČIAVO

Politika įdomus dalykas, nes dažnu atveju reikia, kaip madinga sakyti, matyti platesnį vaizdą. Paprastai politinių peizažų tapytojai ypač suaktyvėję priešrinkiminiuose laikotarpiuose. Politinių priemonių pasirinkimas iš principo neesminis, nes tinka visos priemonės, svarbu tik, kad jos pasiektų norimą tikslą – laimėti rinkimus. Todėl politikų teikiami ar blokuojami sprendimai leidžia atskleisti ir kitus gilesnius politinio žaidymo aspektus.

To pavyzdys, vienų Savivaldybės politikų pateiktas sprendimo projektas dėl Šiaulių miesto biudžetinių įstaigų buhalterijos tvarkymo, siūlant atsisakyti įstaigų buhalterių ir dali jų įkurdinant vienoje centralizuotoje įstaigoje. Projekto iniciatoriai teigia, kad projekto esmė – mažinti dabartinių buhalterių „nekompetenciją“, didinti biudžeto ekonomiją, sumažinti finansinių nusižengimų rizikos galimybes.

Teiginiai gražūs ir siektini, tačiau pirmiausiai leiskite paklausti, kodėl šis svarbus klausimas eina skubos tvarka, nesvarstytas su įstaigų asociacijų vadovais, koalicijos partneriais, Administracijos vadovybe? Kad tai grynai politinės galios žaidimų dalis rodo ir tai, kad dauguma argumentų dėl tariamos naudos iš principo nėra išdiskutuoti, nesiremta kitų miestų patirtimi ir praktika.

Pateiktus argumentus galima atremti tokiais kontrargumentais. Techninis buhalterio perkėlimas iš biudžetinės įstaigos į centralizuotą įstaigą automatiškai negarantuoja pašalinti buhalterio „nekompetencijos“. Antra, gal projekto rengėjai galėtų įvardinti jiems žinomus nekompetentingus buhalterius ir ką jie konkrečiai padarė, turėdami visas galimybes veikti (buvo arba yra valdžioje), kad jie nebedirbtų darbo, kuriems jie nėra sutverti?

Dėl galimai sumažėsiančių biudžeto lėšų leiskite paprieštarauti. Natūralu, kad atleidus nemažą dalį žmonių atsiranda tam tikra ekonomija, čia žinoma, kalbant vien tik matematiškai, nes visada turime turėti omenyje, kad tiesioginė ekonomija mažėja, kai atleidžiamiems darbuotojams reikia išmokėti išeitines kompensacijas, vėliau jie į biudžetą nebesumoka GPM, iš valstybės gauna bedarbio pašalpas, nekalbant jau apie socialinės įtampos išaugimą.

Bet socialinė įtampa, žinoma, kai kuriems politinio teatro buhalteriams, tėra tik keiksmažodžiai jų programose, o minėti socialiniai atskirties rodikliai nėra įtraukti į jų skaičiavimo metodikas. Nepamirškime dar ir to, kad steigiant centralizuotą įstaigą jai reikės kažkur įsikurti. Atsiranda patalpų paruošimo, išlaikymo, techninės bazės ir programinės (nepigios) įrangos aprūpinimo klausimai, kurie savaime suprantama irgi kainuoja nemažus pinigus. Bet apie jas naujo darinio architektai nekalba,  drįstų teigti, sąmoningai.

Galiausiai priartėjame prie trečio teiginio - dėl piktnaudžiavimo rizikos sumažinimo. Kaip ir pirmu atveju techninis buhalterio perkėlimas negarantuoja problemos išsprendimo. Juk nusižengimai, kurie kartais, deja, aptinkami Savivaldybėje, lygiai taip pat gali išlikti ir naujai kuriamoje įstaigoje. Šioje vietoje geriau reikėtų kalbėti apie kontroliuojančių institucijų atsakomybę ir priežastys, kodėl pažeidimai atsirado ir jie buvo nepastebėti. 

Prieš susidarydami galutines išvadas vertėtų labiau panagrinėti ir kitų miestų patirtis - Klaipėda, Joniškis, dalinai Vilniaus miestas (kai kurios įstaigos savo noru atsisakiusios buhalterių), kurie yra anksčiau žengė žingsnį buhalterinės centralizacijos link.

Vilniaus savivaldybės atstovų teigimu, minėtoje Savivaldybėje, stebint įvairius rodiklius, vienareikšmiškai manoma, kad įstaigos turinčios savo buhalterius tvarkosi kur kas atsakingiau ir tvarkingiau. Joniškio savivaldybė jau rimtai svarsto atsisakyti centralizuotos buhalterijos kaip nepateisinusios į ją dėtų lūkesčių, nes centralizavus minėtas paslaugas daugelis įstaigų vėliau palaipsniui vis tiek grįžo prie buhalterių, kurie dirba tiesiogiai konkrečiose įstaigose. Vienintelė Klaipėda, kol kas, dirba pagal šį centralizuotą modelį. Įdomu tai, kad iki reformos įstaigose buvo 192 etatai, po reformos liko tik 46, kurie tiesiogiai dirba centralizuotoje įstaigoje ir dar 68 išskaidyti etatai įstaigose, kurie realiai atlieka dokumentų pristatymo centralizuotam skyriui funkciją. Reforma vertinama taip pat prieštaringai.

O dabar prie esmės – kodėl teikiamas aptartas sprendimo projektas, tiksliau kodėl būtent dabar? Teikėjas žino - jis laimi bet kokiu atveju. Jei projektas būtų nepriimtas ir žinant dalies koalicijos „partnerių“ nuostatą šiuo klausimu, būtų galima panaudoti tai kaip pretekstą dėl mero interpeliacijos pareiškimo (juk artėja rinkimai, o kaltųjų paieškos dėl visų būtų ir nebūtų problemų būtų suverstos konkrečiam asmeniui). Jei projektas bus priimtas, tam tikros jėgos irgi pasieks pergalė, nes didelė dalis finansų bus sukoncentruota vienuose – centralizuotos buhalterijos įstaigoje ar padalinyje, rankose. Valdyti vieną yra kur kas lengviau nei šimtą atskirai. Kaip mėgsta sakyti politikai – nieko asmeniško, čia tik didesnio žaidimo dalis.