Skaitant Artūro Račo straipsnį Ar A.Kubilius taps G.Kirkilu? radau įdomia autoriaus išsakytą mintį apie ES skiriamą paramą ir jos teikiamą tiesioginę "naudą".
Anot Artūro Račo, ES parama – gerai, žinoma, gauti milijardus ar bent jau šimtus milijonų, bet ar tikrai verta turint galvoje, kad tenka primokėti, o vertės ilgalaikėje perspektyvoje ne visada yra?
Šie žodžiai tikrai verčia stipriai susimąstyti, ypač šiomis dienomis, kada Šiauliuose svarstomas klausimas dėl menų inkubatoriaus likimo.
Juk iš tiesų savivaldybė gavo daugiamilijoninę paramą iš ES fondų, tačiau greta to, jei projektas miesto tarybos sprendimu nebus sustabdytas, savivaldybė taip pat turės prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo savo lėšomis, kurių Šiaulių miestas, švelniai tariant, šiai dienai turi ne per daugiausiai.
Menų inkubatoriaus projektas gražus, tačiau turint galvoje sunkią Šiaulių miesto savivaldybės dabartinę finansinę padėtį ir gręsiančius žmonių atlyginimų stiprius apkarpymus arba vis dažniau atsirandančias žmonėms matomas nuorodas link darbo biržos durų, kada iki šios dienos iki galo nėra aišku, kas bus tame "menų inkubatoriuje" šio projekto įgyvendinimo vertė miestui pradeda kelti didelių abejonių.
Galvoju, kad ES pinigai Lietuvai padarė meškos paslaugą, mat mes jau seniai nebegalvojame ar mums iš tiesų vienas ar kitas projektas reikalingas. Juk dabar atrodo, kad Lietuvos pagrindinis tikslas - įsisavinti ES pinigus, bet kas po kelių metų atsitinka su įgyvendintų projektų likimais jau nieko nedomina. Kitaip tariant, atrodo, kad galvojama tik apie pinigus.
Išliekamoji vertė pasitraukia į antrą planą. Viliuosi, kad toks mano nupieštas pesimistinis paveikslas dar kartą nebus nutapytas, tik šį sykį su Šiaulių menų inkubatoriumi.
Visiškai pritariu autoriui, kad ES parama yra tarsi savaime suprantamas dalykas. Sugalvojau idėją - parašiau projektą - gavau pinigus. O kas tada? Įdomu būtų išvesti statistiką, kiek ES paramos fondų projektų yra „gyvi“ ir plėtoja bent kokią veiklą.
AtsakytiPanaikinti