Pastaruoju metu per įvairiausius TV programų, laikraščių, interneto ar radijo pranešimus girdime apie naujus iškritusio sniego rekordus Lietuvoje, kurie sumušė netgi penkiasdešimtmečio rekordus. Iš to išplaukė įvairios problemos, rūpesčiai, kurie, tiesa sakant yra tradiciniai žiemos atributai.
Paklausite, o kodėl aš apie tai kalbu? Atsakysiu. Dėl to, kad man jau iki gyvo kaulo atsibodo žmonių verkšlenimai dėl nenuvalytų kelių, pėsčiųjų takų ir panašiai.
Daugelis keiksnoja kelininkus, valytojus, kad pastarieji prastai atlieka savo darbą, tad nėra patogu vaikščioti, nes slidu arba pusnys iki kelių, nekalbant jau apie nepravažiuojamus kelius ir daugiabučių kiemų supanašėjimą su nepraeinamomis gynybinėmis užkardomis.
Vis dėlto aš nelinkęs kritikuoti kelininkų, nes pripažinkime, kad patys didžiąja dalimi ir esame kalti dėl esamos padėties, ypač, kada kalbame apie neprivažiuojamus daugiabučių kiemus. Ne kartą ir pats mačiau kaip kelininkai atvažiuoja ir bando valyti gatves, kiemus, tačiau to negali padaryti dėl mūsų neatsakingai numestų automobilių.
Siūlymas šioje vietoje gali būti tik vienas - pradėkime nuo savęs, burkimės su kaimynais, paimkime kastuvus į rankas ir žygiuokime į savo kiemus ir valykime juos drauge.
Juk tai ne tik puiki proga gerai pasportuoti, tačiau ir galimybė artimiau susipažinti su savo kaimynų.
Džiugu, kad tokių teigiamų ir sektinų pavyzdžių vis daugėja ir žmonės tampa vis sąmoningesni, artimesni vienas kitam.
Tad kaip sakoma nėra to blogo, kas neišeitų į gera, juk žmogiškas artumas ir savitarpio supratimas dažniausiai ir atsiranda iškilus kokiai nors problemai.
Komentarai
Rašyti komentarą